Eko sveikata

Kiekviena moteris ieško grožio (paskui žiū – jau ir sveikatos), ir tos paieškos senos kaip pasaulis. Yra ir priemonių, senų kaip pasaulis. Net galima sakyti – laiko patikrintų. Ne klinikiniais tyrimais ir bandymų triušiais nužymėtų, o karta iš kartos, iš lūpų į lūpas perduodamų.

Jos gali būti draugiškos žmogui (probiotinės), neutralios ir kenksmingos (patogeninės). Pradžioje gamta pati nustatė biobalansą tarp šių bakterijų.

Norint išvengti tokių problemų, kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai, geriausia pamažu didinti daug skaidulų turinčių produktų vartojimą.

Maždaug trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Miegas svarbus žmogaus gyvybei palaikyti kaip oras, maistas ir vanduo. Nuo miego kokybės priklauso mūsų santykiai su artimaisiais, darbo rezultatai, savijauta, sveikata, nuotaika.

Dirbantieji biure žino – karštą dieną išsėdėti darbe be oro kondicionieriaus arba ventiliatoriaus beveik neįmanoma. Be kondicionieriaus automobilyje karštis ir tvankuma taip pat sunkiai pakeliami, o ir namuose neretas įsirengia oro kondicionavimo sistemas. Tačiau apie jas vertėtų žinoti keletą dalykų.

Dideli pailgi cukinijų vaisiai dažniausiai būna tamsiai žali, kartais geltoni. Nuo Viduržemio jūros krantų į Lietuvą atkeliavusi vasarinė moliūgų rūšis tinka įvairiausiems patiekalams. Cukinijas galima kepti, troškinti, marinuoti, įdaryti, dėti į salotas ir pan.

Rūkymas yra keisčiausias mūsų laikų paradoksas. Ir apie nikotino žalą visi informuoti, ir cigaretės nuolat brangsta, ir grožiui kenkia... o rūkančių vistiek yra.

Žalioji arbata gerina širdies kraujagyslių funkcijas, turi teigiamą poveikį dantims ir padeda išsaugoti grožį. Lietuvos gyventojams per dieną rekomenduojama išgerti apie keturis žaliosios bei baltosios arbatos puodelius, siekiant gerinti sveikatą. Tokius rezultatus pateikė Latvijos komunikacijos ir tyrimų agentūra „ A.W.Olsen & Partners” .

Mažakraujystė (arba anemija) – tai viena iš tų ligų, kuri nelaikoma labai rimta, tik trumpalaikiu negalavimu.

Citrusinių vaisių įpratome lentynose rasti ištisus metus, todėl jie nebeatrodo nei egzotiški, nei labai vertingi.

Peršalę, virusą pasigavę žmonės neretai ir mūsų, bitininkų, teiraujasi, kokius bičių produktus šiais atvejais vartoti. Siūlau žiedadulkes, duonelę, medaus gaminius su jais bei vaistažolėmis, gerai pagardinti dar pikiu.

Dėl žvarbių šalčių, vėjų, verčiančių dėvėti šiltą, bet sunkią avalynę, kojų nagai nusausėja, ima lūžinėti, o pėdų oda suskerdėja ir apšerpetoja.

Vitaminų trūkumas neretai siekia 30 ar net 70 proc. Nusilpęs organizmas tampa neatsparus įvairioms ligoms.

Pirmosios žinios apie cinamonų gydomąją galią aptiktos kinų imperatorių (III a. prieš Kristų) knygose apie augalus.

Daržovės ir vaisiai praturtina mūsų racioną ir gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Nedaug augalų savo naudingosiomis savybėmis gali prilygti svarainiams. Įvairioms ligoms gydyti naudojami ne tik vaisiai, bet ir jų sėklos, lapai.

Šaltalankius galima skinti ne tik rudenį, bet ir visą žiemą.

Jeigu jums teko nors kartą būti Azijoje, turbūt pastebėjote, kaip dažnai vietiniai užkandžiauja: bent po tris keturis kartus per dieną.